Dalykinė kelionė po Baltijos jūros valstybes: Latviją, Estiją, Suomiją ir Švediją

Informacija: Parašyta 2011 Gegužė 05, Ketvirtadienis 08:40

Balandžio 11-15 d. Šakių krašto VVG projektų vadovė Jurgita Makūnaitė kartu su kitų rajonų VVG atstovais dalyvavo Lietuvos VVG tinklo organizuotoje dalykinėje kelionėje – tarptautiniame seminare Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Kelionės-seminaro tikslas – susipažinti su šių šalių nacionaliniais kaimo tinklais, jų veikla, LEADER programos įgyvendinimu ir užmegzti bendradarbiavimo ryšius. Visose šalyse buvome sutikti šiltai ir dėmesingai. Pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo ministerijų, kaimo tinklų, vietos veiklų grupių ir kitų institucijų atstovai bei specialistai.

Pirmasis dalykinis susitikimas vyko Estijoje, Janeda miestelyje. Su estų pasiekimais ir veikla susipažinta ypač išsamiai. Estijos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyr. specialistas, atsakingas už LEADER programo koordinavimą, Konstantin Mihhejev apžvelgė LEADER programos įgyvendinimą, pristatė tarptautinio bendradarbiavimo taisykles, galimas bei negalimas išlaidas tarptautiniam bendradarbiavimui. Įdomu tai, kad tarptautiniam bendradarbiavimui Estijos VVG skiria lėšas iš bendro VVG biudžeto. Tuo tarpu Lietuvoje teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektams visoms VVG paskirtas papildomas vienodas lėšų krepšelis (po 282 317 Lt), kurį galima naudoti savo nuožiūra, tačiau su išlyga – ne mažiau kaip 40 proc. paramos lėšų krepšelio sumos reikia panaudoti pasirinktinai kažkuriam (teritoriniam ar tarptautiniam) projektui. Projektų gali būti ir keletas.

Estijos kaimo tinklo atstovės Ave Bremse ir Meeri Klooren, atsakingos už tarptautinį Estijos VVG bendradarbiavimą, pristatė Estijos kaimo tinklo (NRN) veiklą. Pranešėja Kristiina Liimand pristatė Estijos LEADER forumą, tinklo veiklą, prioritetus, pateikė VVG susitikimų apžvalgą.

Pagrindinė kaimo tinklo funkcija yra mokymų vietos veiklos grupėms ir administruojančioms institucijoms organizavimas, pagrindinis uždavinys – greitai pateikti įvairią reikalingą ir naudingą informaciją VVG, mokėjimo agentūrai. Taip pat tinklas yra atsakingas už leidinių leidybą, tarptautinį bendradarbiavimą, renginių, susijusių su kaimo plėtra, organizavimą. Tradiciniu renginiu tapo tinklo nuo 2008 m. organizuojami LEADER vasaros seminarai, kuriuose kviečiami dalyvauti ir užsienio šalių atstovai. Vienas toks seminaras vyko Latvijoje.

Tinklas remia bendradarbiavimo iniciatyvas, vietos veiklos grupes. Ypač vietos veiklos grupės buvo remiamos rengiant strategijas. Reikia paminėti, kad Lietuvoje kaimo tinklas savo veiklą pradėjo tik 2009 metais, kai didžioji dalis VVG jau buvo parengę savo strategijas arba jų rengimas ėjo į pabaigą.

Tinklo atstovai akcentavo ir pasidžiaugė, kad į jų veiklą ministerija beveik nesikiša, jie patys sprendžia, kokius mokymus organizuoti, o tai sudaro galimybę būti lankstiems. Tinklas stengiasi nedubliuoti veiklų ir ieško naujų veiklos galimybių, stengiasi įrodyti, kad ir kaime įdomiai gyventi galima. Didelį dėmesį kaimo tinklas skiria įdomiems atskirų žmonių ar organizacijų projektams, ieško galimybių ir padeda juos įgyvendinti, todėl į jį kreipiasi daug asmenų su įvairiais pasiūlymais. Taip pat kaimo tinklas 4 kartus per metus organizuoja bendrus susitikimus su ministerijos, agentūros ir VVG atstovais, kuriuose sprendžiami iškilę klausimai ir problemos. Šie susitikimai, pranešėjų nuomone, labai naudingi. Kaip didžiausias problemas ministerijos ir kaimo tinklo atstovai įvardino lėtą agentūros darbą ir tai, kad dauguma VVG projektų yra „minkšti“, neturintys išliekamosios vertės.

Estijoje iš viso veikia 26 VVG (Lietuvoje atitinkamai 51), kurios apima 99 proc. šalies teritorijos.

Į susitikimą atvyko ir keletas Estijos VVG, kurios pristatė savo veiklą ir projektus. Viena jų – Tartu regiono VVG, pristačiusi kulinarinio paveldo bendradarbiavimo projektą „Svogūnų kelias“. Šį projektą įgyvendina nevyriausybinė organizacija, jame dalyvauja aplink Tartu esančios VVG. Projektas susideda iš dviejų dalių. Viena jų orientuota į turizmą, kadangi Svogūnų kelias (turizmo kelias) yra palei Peipsi ežerą, skiriantį Estiją nuo Rusijos. Tai savita istorija ir gražia gamta turtinga vietovė. „Viena vietovė, dvi tautos, trys kultūros“ – taip trumpai ir išsamiai šią vietą apibūdino patys estai. Antroji projekto dalis orientuota į verslumo skatinimą. Viename didžiausių prekybos centrų yra atidaryta parduotuvė, kurioje savo produkcija, tame tarpe ir svogūnais, prekiauja 15 vietos gamintojų. Viena iš projekto veiklų yra marketingo mokymai. Taip pat projekto vykdytojai bendradarbiauja su panašia olandų organizacija, rengia bendras parodas, mokymus. Kaip pastebėjo projektą pristatantys VVG atstovai, projekto sėkmė yra partnerystė ir tikėjimas tuo, ką darai.

Mulgimaa regiono VVG pristatė savo veiklą bei įgyvendinamą tarpteritorinį projektą „Nacionalinis Estijos dainų festivalis“. Šio projekto tikslas buvo į festivalį sukviesti kuo daugiau dalyvių. Iš viso renginyje dalyvavo apie 900 dainininkų ir šokėjų.

East-Harju VVG pristatė projektus „Aegviidu nuotykių parkas“ ir „Oxforell atostogų centras“ (pastato renovacija ir pritaikymas turizmui).

Po dalykinio susitikimo buvome pakviesti susipažinti su iš LEADER programos paramos lėšų įgyvendintais projektais: pramogų parku vaikams ir jaunimui bei vikingų sodybos renovacija. Pirmasis projektas įgyvendintas šalia miestelio esančiame pušyne, nedidelėje teritorijoje. Čia įrengta pasivaikščiojimo su kliūtimis trasa virš žemės ir riedučių-riedlenčių kompleksas. Kaip patikino VVG Ajaleidja (Time-finder) pirmininkė Sille Noor, ši vieta sezono metu yra ypač mėgiama ir lankoma. Jos žodžius patvirtino ir mūsų vizito metu šiame komplekse besivažinėjantys paaugliai, nors aplinkui dunksnojo dar daug neištirpusio sniego.

Antrasis projektas – vikingų kaimas – tai kaimo turizmo sodyba, kuri įdomi tuo, kad ją statant naudotos tik tradicinės statybinės medžiagos, daugiausia medis, panaudoti įvairūs vikingų laikus primenantys atributai. Sodybos aplinka (tvenkiniai, tilteliai, valtys, tvirtovė) taip pat imituoja senuosius vikingų laikus.

Po dalykinio susitikimo ir įgyvendintų projektų apžiūros turėjome galimybę pasivaikščioti po vakarinį Taliną, aplankyti įžymiausias senamiesčio vietas.

Antrasis dalykinis susitikimas-seminaras vyko Suomijoje, Helsinkio universiteto muziejuje. Suomijos Žemės ūkio ministerijos specialistė Sanna Sihovola skaitė pranešimą „LEADER programa Suomijoje ir 4 krypties įgyvendinimas“. Pranešime apžvelgta Suomijos LEADER istorija, ministerijos, kaimo tinklo, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir VVG struktūros, finansavimo modeliai, sėkmingų naujovių administravime diegimo pavyzdžiai. Suomijos kaimo tinklas yra Žemės ir miškų ministerijos padalinys, kurio pagrindinės funkcijos yra mokymų ir bendradarbiavimo organizavimas.

Suomijoje VVG veikia jau 15 metų. Iš viso įregistruotos 55 VVG. 20 proc. VVG biudžetų sudaro savivaldybių lėšos. Lietuvoje savivaldybės prisideda tik prie VVG projektų bendrafinansavimo, o lėšų VVG administracijų veiklai neskiria. VVG valdybas sudaro 1/3 dalis savivaldybės atstovų, 1/3 dalis verslo atstovų ir 1/3 dalis vietos gyventojų. Suomių manymu tai yra labai teisingas sprendimas, kadangi kiekviena šalis turi po lygią balsų teisę ir lygias galimybes priimant sprendimus. Lietuvos modelis šiek tiek skiriasi: iki 25 proc. valdybos narių sudaro savivaldybės atstovai, iki 25 proc. – verslo atstovai ir ne mažiau 50 proc. – bendruomenių, socialinių ir kitų partnerių, taip pat jų asociacijų atstovai. Paprastai Estijoje vietos veiklos grupių valdybas, kaip ir daugelyje Lietuvos VVG, sudaro 8-10 narių. Tačiau skirtingai nei pas mus Suomijos VVG valdybos nariai yra fiziniai asmenys. Dar vienas svarbus skirtumas – Suomijos VVG gali dirbti visose Kaimo plėtros programos kryptyse, įskaitant ir 2 programos kryptį. Lietuvos VVG šios galimybės neturi.

Suomijos kaimo tinklo vadybininkas Juha-Matti Markkola, kuris taip pat yra atsakingas asmuo už tarptautinių projektų įgyvendinimą Suomijoje, pristatė Suomijos tarptautinio bendradarbiavimo taisykles, galimas veiklas tarptautiniuose projektuose, finansavimo intensyvumą projektams, galimas ir negalimas išlaidas, galimus partnerius. Suomijoje iš viso suplanuota įgyvendinti 300 projektų. Šiuo metu pasirašyta tik 14 tarptautinių bendradarbiavimo projektų sutarčių, todėl suomiai ypač aktyviai ieško naujų partnerių. Tarptautinių projektų pareiškėjai gali būti ne tik VVG, bet ir kiti juridiniais asmenys. Verslo subjektai šiuose projektuose gali dalyvauti tik kaip partneriai. Lietuvoje tarpteritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektus gali inicijuoti tik vietos veiklos grupės.

Atskirų VVG tarptautinių projektų koordinatoriai pristatė projektų idėjas, kur nuorėtų bendradarbiauti su Lietuvos VVG: kulinarinio paveldo puoselėjimo ir bendrų renginių, susijusių su kulinariniu paveldu, organizavimo, taip pat projektai kultūros ir sporto srityse. Jaunimo mainų projektai galėtų būti susiję su tradicinių amatų (metalo apdirbimo, keramikos, popieriaus dirbinių ir pan.) Lietuvoje ir Suomijoje propagavimu bei gamtos apsauga.

Taip pat šio susitikimo metu pristatytas tarpregioninis Suomijos VVG projektas „Grybų rinkimo čempionatas“, skirtas jaunimui, vyksiantis rugpjūčio 22-26 d. Suomijoje. Čempionate suomiai pakvietė dalyvauti ir Lietuvos jaunimo (iki 25 metų) komandą iš 10 asmenų. Informacija apie projektą ir registracija Facebook svetainėje: http://www.facebook.com/group.php?gid=103071233092675#!/group.php?gid=103071233092675&v=info (arba Facebook svetainėje ieškoti grupės Amaze me, LEADER).

Po susitikimo pasivaikščiojome po Helsinkį, apžiūrėjome Senato aikštę, Rotušę, žuvų turgų, kuris ne sezono metu nėra gausus.

Trečiasis susitikimo rytas po įspūdingos kelionės keltu išaušo Švedijoje, Stokholme. Pranešimus kaip ir kitose šalyse taip pat skaitė specialistai iš Švedijos valstybinių institucijų ir kaimo tinklo. Švedijos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Annet Kjellberg apžvelgė LEADER programos įgyvendinimą Švedijoje. Švedijos kaimo tinklo tarptautinių projektų koordinatorius Hans-Olof Stalgren pristatė kaimo tinklo veiklą bei struktūrą.

Švedijos kaimo tinklą sudaro priežiūros komitetas, sekretoriatas, teminės darbo grupės(lyčių lygybės, integracijos, jaunimo reikalų, atsinaujinančios energijos, bendruomenių planavimo, vietos kapitalo rizikos valdymo ir kt.), 63 VVG ir dar 100 kitų organizacijų,.

Švedijoje veika 63 VVG 21 apskrityje. Yra VVG, kurios apima net 4 savivaldybių teritorijas.

Švedijos, kaip ir Suomijos VVG, taip pat gali dalyvauti visose 4 Kaimo plėtros programos kryptyse. Tai reiškia, kad ir bendruomenės projektus gali teikti bet kuriai krypčiai. Skirtingai nei Lietuvoje per VVG paramos negali gauti verslo organizacijos.

Tarptautinių projektų pareiškėjai, skirtingai nei Suomijoje ir taip pat kaip Lietuvoje, gali būti tik VVG. Kiekviena VVG tarptautinio bendradarbiavimo projektams gali skirti 25 proc. savo biudžeto lėšų.

Galimo bendradarbiavimo galimybes pristatė VVG atstovai iš VVG Leader PH I Snapphanebygd ir VVG Leader Kustlinjen. Bendradarbiavimo galimybės daugiausiai susijusios su įvairios pakraipos kultūriniais projektais, jaunimo mainais, kulinarinio paveldo gaminių pristatymu.

Maloni staigmena buvo lietuvio verslininko Dariaus Buivydo, gyvenančio Švedijoje 8 metus, atvykimas į šį susitikimą. Verslininkas yra aktyvus VVG Leader Kustlinjen narys, norintis ir galintis padėti užmegzti bendradarbiavimo ryšius su jo atstovaujama VVG.

Neišdildomus įspūdžius paliko pats Stokholmas, jo istorija, architektūra, gamta. Pasivaikščiojome miesto centre, pasižvalgėme po senamiestį, stebėjome karališkosios sargybos pasikeitimą prie Karalių rūmų, apsilankėme karališkojo laivo „Vaza“ muziejuje, grožėjomis miestą supančiomis salomis ir salelėmis, įlankomis. Belieka įsivaizduoti, koks jis įspūdingas vasarą, sužialiavęs ir žydintis...

Nuostabūs gamtos vaizdai su salų archipelagais mus išlydėjo iš Stokholmo į Rygą.

Paskutinysis susitikimas vyko Latvijoje, Kuldigoje. Susitikimo metu Latvijos kaimo tinklo atstovas Valdis Kudins pristatė LEADER vietos ir tarptautinių projektų įgyvendinimą Latvijoje. Latviai dar neturi patvirtintų tarptautinio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo taisyklių, todėl gerokai atsilieka ne tik nuo estų, suomių ir švedų, bet ir nuo mūsų. Po ekskursijos Kuldigos senamiestyje pokalbiai dėl bendradarbiavimo projektų vyko grupėmis pagal projektų pobūdį: jaunimo, kultūriniai, ekoturizmo, etnokultūros ir kiti panašios krypties projektai.

Ši kelionė buvo ne tik labai aktyvi, bet ir informatyvi. Dėl galimybės išvykti į šią kelionę ir neformalioje aplinkoje pabendrauti su kolegomis noriu padėkoti Lietuvos kaimo tinklo vadovui Vytautui Zubui ir jo komandai, prisidėjusiai prie projekto-kelionės rengimo ir organizavimo.

Naudingos nuorodos:

Estijos žemės ūkio ministerijos svetainė: http://www.agri.ee/?id=10645

Estijos kaimo tinklo svetainė: www.maainfo.ee

Estijos LEADER forumo svetainė: www.tas.ee

Estijos Tartu regiono VVG svetainė: www.tas.ee

Estijos Mulgimaa regiono VVG svetainė: www.mulgimaaarenduskoda.ee

Estijos East-Harju regiono VVG svetainė: www.idaharju.ee

Vikingų sodybos renovacijos projekto svetainė: www.viikingitekyla.ee

Suomijos kaimo tinklo svetainė: www.maaseutu.fi

Švedijos kaimo tinklo svetainė: www.landsbygdsnatverket.se

Švedijos VVG Leader PH I Snapphanebygd svetainė: www.leaderskane.se/leaderlagph

Švedijos VVG Leader Kustlinjen svetainė: www.leaderkustlinjen.se