Bendruomenių atstovai patirties sėmėsi užsienyje

Informacija

Parašyta 2010 Lapkritis 05, Penktadienis 18:52

Spalio 17-24 dienomis 54 asmenys iš Šakių krašto ir Sūduvos VVG dalyvavo praktinėje tarptautinėje konferencijoje „Lenkijos, Vokietijos ir Slovakijos geroji patirtis dalyvaujant LEADER programoje ir gerinant kaimo vietovių infrastruktūrą“. Į bendrą kelionę dviejų kaimyninių VVG atstovus subūrė Sūduvos VVG pirmininkė Reda Kneizevičienė. Šakių krašto VVG šioje išvykoje atstovavo 20 žmonių iš Panovių, Veršių, Slavikų, Kriūkų, Girėnų, Voverių, Sudargo, Gelgaudiškio bendruomenių centrų, Lekėčių bendruomenės moterų klubo ir Šakių jaunimo sąjungos „Apskritasis stalas“. Šakiečių kelionę organizavo ir juos lydėjo VVG projektų vadovė Jurgita Makūnaitė. FOTO

Pirmoji konferencija „Lenkijos ir Lietuvos geroji patirtis ir perspektyvos dalyvaujant LEADER programoje ir viešųjų erdvių pritaikymas bendruomenės poreikiams“ vyko Lenkijoje su VVG KOLD. Šios konferencijos metu išsamiai pristatyta VVG KOLD istorija, valdymo sistema, projektų finansavimo dydžiai ir ypatumai, rengiami projektai. VVG KOLD vienija 7 Didžiosios Lenkijos (Wielkopolska) regiono gminas (administracinis vienetas), kuriose gyvena apie 79 000 gyventojų. Konferencija vyko iš LEADER programos lėšų renovuotame pastate, pritaikytame kultūriniams gyventojų poreikiams.

Klausydami pranešimo pastebėjome ypač daug VVG KOLD ir Šakių krašto VVG panašumų. Abi VVG įkurtos tais pačiais 2006 metais, 2008 metais pakeisti abiejų organizacijų įstatai, abiejų VVG administracijose dirba po 3 darbuotojus, paramos sutartys su abiejomis VVG pasirašytos tik 2009 metais, nariai fiziniai asmenys moka 20 zl metinį nario mokestį (Šakių krašto VVG nariai atitinkamai moka 20 Lt). Net ir biudžetas panašus – 9 133 840 zl. Tačiau lenkų strategijos įgyvendinimo administravimo išlaidos pusantro karto didesnės už mūsų VVG išlaidas toms pačioms reikmėms. Dar vienas panašumas – tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje LEADER programa ir strategijos vėluojamos įgyvendinti apie 2 metus.

Žinoma, yra ir skirtumų. Priešingai nei mūsų VVG, daugiausia VVG KOLD vienija narius fizinius asmenis (133 nariai) ir tik 2 nares organizacijas. Valdymo struktūra susideda iš pirmininko, valdybos (7 žmonės), tarybos (14 žmonių) ir visuotinio narių susirinkimo. Valdyba atsakinga už biudžeto tvirtinimą, VVG darbą, veiklas, o taryba – už paraiškų vertinimą. Paraiškos kiekvieno tarybos nario vertinamos individualiai skiriant balus pagal atitinkamus kriterijus, po to balai susumuojami ir išvedamas kiekvienos paraiškos vertinimo vidurkis. Atliekant paraiškų vertinimą taryba nevisada suspėja paraiškas įvertinti laiku ir tinkamai, todėl stengiamasi, kad pagrindinį darbą atliktų, informaciją susistemintų administracijos darbuotojai. Pasitikėjimas administracijos darbuotojais duoda gerų rezultatų.

Pokalbio metu išsiaiškinome, kad VVG KOLD administracijos darbuotojai atlieka mažiau darbų, susijusių su projektų vertinimu, nei mes. Pavyzdžiui, jie tarybos įvertintas paraiškas iš karto išsiunčia agentūrai, kai tuo tarpu mes rengiame paraiškų vertinimo ataskaitas, jas deriname su nacionaline mokėjimo agentūra, po to ruošiamės projektų atrankos posėdžiui, po jo deriname sutartis ir atliekame kitus papildomus darbus.

VVG KOLD biudžetas paskirstytas taip: 12 proc. skiriama ne žemės ūkio veiklos krypties projektams, 12 proc. – mikroįmonėms, 42 proc. – kaimų atnaujinimui ir 34 proc. – „minkštiesiems“ projektams. Investicinių projektų įgyvendinimui visos gminos gauna vienodą finansavimą nepriklausomai nuo jų dydžio, o „minkštiesiems“ projektams – konkurso būdu. Finansuojami tie „minkštieji“ projektai, kurie įvertinami geriausiai.

Pirmosios paraiškos surinktos 2009 metų pabaigoje. Per 9 paraiškų priėmimo etapus iš viso gautos 95 „minkštų“ projektų paraiškos. Paraiškų pateikta už 3 200 000 zl ir maždaug pusei šios sumos sutartys jau pasirašytos. „Minkštiesiems“ projektams galima paramos suma svyruoja nuo 4 500 iki 25 000 zl, tačiau skatinama teikti projektus, kurių vertė būtų apie 10 000 zl. Dėl šios priežasties lenkai surinkę ženkliai daugiau „minkštų“ projektų paraiškų nei mes, tačiau ir jų projektai yra kur kas paprastesni, juose numatoma kur kas mažiau veiklų. Daugiausia pateiktų projektų susiję su įvairių švenčių ir renginių organizavimu, pavyzdžiui, muzikos šventės, kulinarinio paveldo konkursai, senųjų kovų demonstravimo šventės, renginiai ekologijos tema, įvairūs jaunimo renginiai ir pan. Reikia paminėti, kad skirtingai nei mes, lenkai dar nepasiruošę investicinių projektų įgyvendinimui ir nebuvo nei vieno kvietimo investicinių projektų teikimui.

Viešnagės Lenkijoje metu taip pat apžiūrėjome keletą įgyvendintų projektų iš kitų ES programų lėšų: Pniewy miestelio sporto kompleksą, poilsiavietės įrengimą prie vandens telkinio Koninie, Lwoweko gimnaziją su sporto aikštynais. Didžiausią įspūdį paliko visus tarptautinius standartus atitinkančios futbolo ir krepšinio aikštės su dirbtine danga, apšvietimo ir apsaugos sistemomis, taip pat Nowy Tomyśl miestelis, kuriame iš karklo vytelių pinami neįtikėtino dydžio ir formų dirbiniai, pavyzdžiui miesto simboliu tapusi 20 m ilgio, 10 m aukščio ir 10 m pločio pintinė, viduje apsodinta 24 skirtingų rūšių augalais, kurioje įrengta laistymo ir apšvietimo sistema.

Įdomu buvo paklausyti ir projekto „Savanoriška gaisrininkų tarnyba Bolewicach“ pristatymo. Lenkijoje gaisrininkų tarnyboje dirbama savanoriškai ir be jokio užmokesčio, o simbolinis darbo užmokestis, kuris yra 17 zl už valandą, gaunamas tik už gaisro gesinimą ar vykimą į kitą įvykį, pavyzdžiui autoavariją. Tokia tarnyba, anot gaisrinės atstovų, yra kiekvieno lenko garbės reikalas.

Viešnagė šioje šalyje baigėsi susitikimu agroturizmo sodyboje, kur degustavome lenkų ir lietuvių kulinarinio paveldo gaminius, dainavome abiejų šalių liaudies dainas.

Vokietijoje lankytasi Tiuringijos žemėje, susitikta su dviejomis vietos veiklos grupėmis. Iš viso Tiuringijoje veikia 15 VVG.

Pirmąją viešnagės Vokietijoje dieną susitikome su VVG Kyffhäuser. Ši VVG įkurta 2007 m., ją vienija 34 nariai, kurie yra įvairių sričių, tokių kaip viešojo administravimo, socialinės srities, verslo, atstovai. Valdymo organas nuo lietuviško modelio skiriasi tuo, kad jį be pirmininko, valdybos, susirinkimo sudaro konsultacinė taryba iš 14 narių, turinčių patariamąją teisę. Pagrindinė tarybos funkcija – projektų vertinimas.

Pagrindinės investicijos skiriamos kaimų atnaujinimui: kelių tiesimui (Lietuvoje to negalima finansuoti iš LEADER programos lėšų), įvairių pastatų ir kitų objektų atnaujinimui. Apie konkrečias pinigų sumas ir finansavimą ši VVG nebuvo linkusi kalbėti.

Didelį įspūdį paliko apsilankymas Barbaroso urvuose ir didingoje Kyffhäuser pilyje. Neatsitiktinai VVG pavadinta tuo pačiu pavadinimu kaip ir pilis, taip išreiškiant pagarbą savo istorijai, kultūrai, paveldui.

Sekanti diena prasidėjo susitikimu su VVG Südharz. Jos pavadinimas kilęs nuo vietovės – pietinio Harco kalnyno – pavadinimo. Konferencija vyko viename pastate iš keletos istorinę vertę turinčių už LEADER programos lėšas renovuotų pastatų komplekso. Šiame komplekse įsikūrusi žemės ūkio įmonė, kuri gamina maisto produktus ir jais prekiauja. Sąlygos prekiauti savo pagamintais produktais sudarytos įkūrus maisto prekių turgelį.

Bendra šios VVG situacija ir valdymo sistema panaši kaip ir pirmosios VVG. Apie finansavimą pavyko sužinoti tik tiek, kad bendra 2007-2013 metų laikotarpio strategijos įgyvendinimo paramos suma sudaro 100,2 mln eurų.

Buvo paminėti įdomesni ir šiuo metu jau įvertinti projektai: senų namų atnaujinimas pritaikant juos pagyvenusiems žmonėms, energetinių augalų auginimas, aktyvus kaimas 40x3000 (40 idėjų skiriama po 3000 eurų).

Po konferencijos turėjome galimybę aplankyti dar keletą iš LEADER programos lėšų įgyvendintų projektų. Apžiūrėjome atstatytą pastatą, kurio pirmajame aukšte įsikūręs turizmo informacijos centras, o antrajame – muziejus. Pirmajame pastato aukšte kabinetą turi ir miestelio meras. VVG atstovai pabrėžė, kad iš LEADER programos lėšų jie negali atnaujinti kultūros paveldo objektų, tačiau turi galimybę atnaujinti kitus įvairios paskirties pastatus, kurią, kaip įsitikinome, sėkmingai išnaudoja.

Dar vienas objektas – didžiulis baseinas po atviru dangumi, veikiantis tik sezono metu, gegužės-rugsėjo mėnesiais. Nors šis projektas nevisiškai atitiko LEADER programos reikalavimus, tačiau už projektinių lėšų skyrimą atsakingos institucijos buvo įtikintos, kad toks objektas reikalingas, ir galiausiai po ilgų derybų baseino įrengimas buvo finansuotas. Ir ne veltui, nes investicijos atsipirko su kaupu. Baseino išlaikymui per metus skiriama apie 65 000 eurų, o pajamų surenkama apie 500 000 eurų. Toks išlaidų ir pajamų skirtumas stebino ne tik mus. Net ir patys vokiečiai nesitikėjo tokių gerų rezultatų.

Paskutinis aplankytas objektas – privati ožkų ferma Sophienhof. Dalis investicijų jai įkurti pritraukta iš LEADER programos, dalis iš kitų šaltinių. Šiuo metu liejami pamatai dar vienam pastatui statyti, kurio statyba taip pat bus finansuojama iš LEADER programos lėšų. Be ožkų šioje fermoje dar auginamos karvės, avys. Galėjome įsigyti sūrių, ledų ir kitų gaminių iš ožkų pieno. Sutikti buvome ypač šiltai ir vaišingai – ragavome šeimininkės keptus pyragėlius, gėrėme kavą su ožkų pienu. Nelikome skolingi ir mes – tą dieną gimtadienį šventusiai šeimininkei sudainavome „ilgiausių metų“, įteikėme dovanėlių iš Lietuvos.

Paskutinė aplankyta šalis – savo gamta žavinti Slovakija. Susitikome su VVG SPIŠ, kuri įsikūrusi Aukštųjų Tatrų kalnuose, aptarėme bendradarbiavimo galimybes, susitarėme dėl ketinimų bendradarbiauti pasirašymo. Taip pat pasivaikščiojome kalnuose, pasigrožėjome nuo 1,7 km aukščio atsiveriančia panorama, pasiklausėme krioklių čiurlenimo.

Apibendrinant kelionę galime pasidžiaugti, kad niekuo neišsiskiriame iš aplankytų šalių savomis strategijomis, projektais, problemomis. Tik vokiečiai pažengę šiek tiek toliau, įgyvendinę daugiau projektų, kadangi ten LEADER programos įgyvendinimas pradėtas laiku, t.y. 2007 metais. Kai kuriais aspektais aplankytas šalis netgi lenkiame. Pavyzdžiui, galime gauti avansinį finansavimą projektų įgyvendinimui, kai tuo tarpu tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje pareiškėjai tokios galimybės neturi – organizacija privalo turėti visas lėšas, reikalingas projektui įgyvendinti, o jos grąžinamos tik po projekto įgyvendinimo. Lėšų grąžinimo gali tekti laukti ir 6-9 mėnesius. Taip pat Lietuvoje prie projekto įgyvendinimo prisidėjimas nuosavomis lėšomis ženkliai mažesnis nei aplankytose šalyse, kur gali tekti prisidėti ir 75 proc. nuosavų lėšų.

Nors ir pavargę, bet kupini įspūdžių, po aštuonių dienų kelionės laimingai sugrįžome namo. Su viltimi, kad tai, ką pamatėme, išgirdome, galėsime pritaikyti savo kaimuose ir miesteliuose, bendruomenėse, vietos veiklos grupėse. Vardan vieno tikslo – kad kaime būtų gyventi geriau.