Ir pamatėm, ir sužinojom

Šios dvidienės stovyklos tikslas - suteikti teorinių ir praktinių žinių maisto gamintojams, kaip galima inovatyviai bei šiuolaikiškai pagaminti ir pateikti klientams tradicinius lietuviškos virtuvės patiekalus; padėti įgyti praktinių įgūdžių parenkant maisto gamybai tinkamą įrangą; ugdyti praktinius gamybos planavimo ir komandinio darbo įgūdžius.
Patiko šakietėms stovykla ir praktikos vadovė Virginija Vaičiukinienė, praleistas gražus vakaras poilsiavietėje prie Lūksto. Lūkstas – Varnių regioniniam parkui priklausantis antrasis pagal dydį ežeras Žemaitijoje. Manoma, kad anksčiau jis siejosi su jūra, todėl viena iš ypatingų šio ežero savybių yra jame randamas gintaras. Tarp Lūksto ežero ir Paršežerio yra Sietuvos kūlgrinda – pelkėje įrengtas takas, kuriuo mūsų protėviai pabėgdavo nuo priešų. Lūksto ežero vandenį išbandė ir šakietės. Po užsiėmimų aplankėme pažintinį taką Tverų girininkijoje, kuris nuvedė mus prie Lopaičių piliakalnio. Take radome informacinių stendų, kurie supažindino su paslaptingu Lopaičių mišku. Keliaudamos taku, atsigaivinome devynių šaltinių, sutekančių į Aitros upę, vandeniu, pasigrožėjome upės suformuotu slėniu. Esame dėkingos poilsiavietės savininkei Alinai, kuri viską aprodė ir pagal jos tokį įtaigų pasakojimą vos neišvydome senovės žiniuonių ir stebuklų.
Išvada viena: naudingas bendravimas, pažintys ir įgytos žinios, kurios visada pravers.

VVG informacija