Ir pamatėm, ir sužinojom

Virėjos VarniuoseŠakių krašto VVG dalyvauja bendrame Lietuvos-Lenkijos tarptautiniame projekte „Pirminės žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir rinkodaros plėtra Marijampolės regiono kaimo vietovių VVG ir vietos veiklos grupės “Biebžos fondas“ teritorijose". Birželio 10-11d. Varniuose buvo organizuota stovykla, kurioje dalyvavo 10 šakiečių: Gitana Kuncaitienė, Renata Bastienė (Voniškių kaimo BC), Loreta Povilaitienė, Joana Raškauskienė (Kudirkos Naumiesčio "Santaka"), Vitalija Vaitkienė ("Naumiestiečių sambūris"), Loreta Balsienė (Gerdžiūnų bendruomenė), Rosita Gorges ir Zita Jakaitienė (Šakiečių bendruomenė), Roma Matusevičienė (Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenė) ir Grina Šnirpūnienė. Mokymų tema – „Patiekalų gamybos ir pateikimo mokymų organizavimo paslaugos“.
Paskutiniu metu vis dažniau girdime virtuvės šefų, sveikos mitybos propoguotojų, net ministrų pasisakymus, kad reikia rinktis vietinius, sezoninius, natūraliai užaugintus kaime maisto produktus ir maitintis ne tik skaniai, bet ir sveikai, grožėtis gražiu maisto pateikimu lėkštėje. Mes turime nuostabią lietuvišką tradicinę virtuvę, tik reikia į dienos racioną grąžinti pamirštus lietuviškus produktus (burokus, raugintus kopūstus, ankštines daržoves ir kt.). Daugelis žmonių, gerėjant pragyvenimo lygiui, didėjant pajamoms bei gyvenimo kokybei, visame kame ieško naujovių, ne išimtis ir maisto meniu. Paminėjus lietuvišką virtuvę, mums atsiranda asociacijos: atsibodę, neįdomu, niekuo nenustebinsite, riebus maistas. Todėl šiandien kuriant meniu lietuviškai virtuvei, neturime teisės pamiršti, kad lankytojas ar svečias patiekalus gautų ne tik gražioje lėkštėje gražiai patiektą maistą (kas yra labai svarbu), bet tas pats tradicinis maistas ir pagamintas turi būti inovatyviai bei skanus ir sveikas.

Šios dvidienės stovyklos tikslas - suteikti teorinių ir praktinių žinių maisto gamintojams, kaip galima inovatyviai bei šiuolaikiškai pagaminti ir pateikti klientams tradicinius lietuviškos virtuvės patiekalus; padėti įgyti praktinių įgūdžių parenkant maisto gamybai tinkamą įrangą; ugdyti praktinius gamybos planavimo ir komandinio darbo įgūdžius.
Patiko šakietėms stovykla ir praktikos vadovė Virginija Vaičiukinienė, praleistas gražus vakaras poilsiavietėje prie Lūksto. Lūkstas – Varnių regioniniam parkui priklausantis antrasis pagal dydį ežeras Žemaitijoje. Manoma, kad anksčiau jis siejosi su jūra, todėl viena iš ypatingų šio ežero savybių yra jame randamas gintaras. Tarp Lūksto ežero ir Paršežerio yra Sietuvos kūlgrinda – pelkėje įrengtas takas, kuriuo mūsų protėviai pabėgdavo nuo priešų. Lūksto ežero vandenį išbandė ir šakietės. Po užsiėmimų aplankėme pažintinį taką Tverų girininkijoje, kuris nuvedė mus prie Lopaičių piliakalnio. Take radome informacinių stendų, kurie supažindino su paslaptingu Lopaičių mišku. Keliaudamos taku, atsigaivinome devynių šaltinių, sutekančių į Aitros upę, vandeniu, pasigrožėjome upės suformuotu slėniu. Esame dėkingos poilsiavietės savininkei Alinai, kuri viską aprodė ir pagal jos tokį įtaigų pasakojimą vos neišvydome senovės žiniuonių ir stebuklų.
Išvada viena: naudingas bendravimas, pažintys ir įgytos žinios, kurios visada pravers.

VVG informacija